Naujienos

Pagaliau sulaukėme atnaujinto aplinkos apsaugos vadybos sistemų standarto. Europos standartas EN ISO 14001:2026 š. m. gegužės 29 d. išleistas kaip Lietuvos standartas LST EN ISO 14001:2026 „Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės (ISO 14001:2026)“ anglų kalba. Lietuvišką standarto redakciją numatoma išleisti 2027 m. I pusmetį (https://lasa.lrv.lt/lt/naujienos/naujas-lst-en-iso-14001-leidimas-kokie-pasikeitimai-Pd/).

Naujasis LST EN ISO 14001:2026 pakeičia šiuo metu taikomą standartą LST EN ISO 14001:2015 „Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės (ISO 14001:2015)“ bei jo keitinį LST EN ISO 14001:2015/A1:2024. Nuo 2029 m. balandžio 14 d. LST EN ISO 14001:2015 redakcija nebegalios.

Oficialus perėjimo prie naujos standarto redakcijos laikotarpis šiuo metu dar nėra patvirtintas. Vis dėlto, vadovaujantis IAF MD nuostatomis, tikėtina, kad pereinamasis laikotarpis bus 3 metai. Pereinamuoju laikotarpiu galios abi standarto redakcijos – LST EN ISO 14001:2015 ir LST EN ISO 14001:2026, todėl organizacijos galės ramiai ir nuosekliai planuoti perėjimą prie naujų reikalavimų pagal savo sertifikavimo ciklą, pasirengimo lygį ir vidaus vadybos sistemos pokyčius.

2026 m. standarto leidimas išlaiko esamą vadybos sistemos struktūrą, tačiau patikslina reikalavimus ir sustiprina dėmesį aplinkosauginiam veiksmingumui. Tai svarbus žingsnis pirmyn, nes naujoje redakcijoje daugiau dėmesio skiriama klimato kaitai, biologinei įvairovei, tvariam išteklių naudojimui, taršos prevencijai, aplinkos sąlygų vertinimui ir išmatuojamiems aplinkosaugos rezultatams.

Pagrindinės LST EN ISO 14001:2026 naujovės

1. Išsamiau vertinamas organizacijos veiklos kontekstas

Naujoje standarto redakcijoje organizacijos turės plačiau įvertinti išorines ir vidines aplinkybes, kurios gali turėti įtakos aplinkos apsaugos vadybos sistemai. Didesnis dėmesys skiriamas tokiems veiksniams kaip klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, taršos šaltiniai, gamtos išteklių naudojimas, jų prieinamumas ir ekosistemų būklė.

Šie klausimai turės būti vertinami ne atskirai, o kaip organizacijos veiklos konteksto dalis, susiejant juos su suinteresuotųjų šalių lūkesčiais, aplinkosaugos aspektais, rizikomis, galimybėmis ir taikomais atitikties įsipareigojimais.

2. Aiškiau apibrėžiamas vadovybės įsitraukimas

Atnaujintoje redakcijoje labiau akcentuojama aukščiausiosios vadovybės atsakomybė už aplinkos apsaugos vadybos sistemos kryptį, veiksmingumą ir praktinį taikymą organizacijoje. Aplinkosaugos tikslai turės būti labiau susieti su organizacijos strateginiais prioritetais, veiklos planavimu ir sprendimų priėmimu.

Tai gera proga organizacijoms dar kartą įsivertinti, ar aplinkos apsaugos vadybos sistema yra reali valdymo dalis, o ne tik formali dokumentų ar procedūrų sistema.

3. Daugiau dėmesio realiems aplinkosaugos rezultatams

Nauja redakcija stiprina reikalavimą pagrįsti aplinkos apsaugos vadybos sistemos veiksmingumą konkrečiais duomenimis ir rezultatais. Organizacijoms bus svarbu parodyti, kaip nustatyti aplinkosaugos aspektai, atitikties įsipareigojimai ir suplanuoti veiksmai prisideda prie faktinio aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo.

Kitaip tariant, daugiau dėmesio bus skiriama ne vien tam, ką organizacija yra numačiusi dokumentuose, bet ir tam, kokį realų pokytį ji pasiekia aplinkosaugos srityje.

4. Nuoseklesnis rizikų, galimybių ir pokyčių valdymas

Standarte aiškiau išdėstoma, kaip organizacijos turėtų nustatyti, vertinti ir valdyti su aplinkos apsaugos vadybos sistema susijusias rizikas bei galimybes. Taip pat daugiau reikšmės suteikiama pokyčių valdymui, kad aplinkosaugos reikalavimai būtų įvertinami planuojant veiklos, procesų, paslaugų ar produktų pokyčius.

Šis požiūris suteikia organizacijoms daugiau aiškumo ir padeda iš anksto numatyti galimą poveikį aplinkai, geriau pasirengti pokyčiams bei tikslingiau išnaudoti galimybes aplinkosauginiam veiksmingumui gerinti.

5. Didesnė atsakomybė už išorės procesus ir tiekimo grandinę

Naujoje redakcijoje daugiau dėmesio skiriama organizacijos kontrolei ir įtakai procesams, kurie vykdomi už jos tiesioginių ribų. Tai apima išorės tiekėjų teikiamus procesus, paslaugas ir produktus, galinčius turėti reikšmingą poveikį aplinkai.

Organizacijoms gali prireikti aiškiau apibrėžti, kaip jos vertina, kontroliuoja ir komunikuoja aplinkosaugos reikalavimus tiekėjams, rangovams, paslaugų teikėjams ir kitiems partneriams.

6. Patikslinta terminija ir praktiškesni paaiškinimai

Atnaujintame standarte peržiūrėtos ir patikslintos kai kurios sąvokos, kad reikalavimai būtų aiškiau suprantami ir nuosekliau taikomi. Daugiau dėmesio skiriama tokioms temoms kaip gyvavimo ciklo perspektyva, lyderystė, organizacijos kultūra, atsakomybė už aplinkosaugą ir darbuotojų įsitraukimas.

Svarbesnį praktinį vaidmenį įgyja A priedas – jame pateikiami paaiškinimai padeda organizacijoms geriau suprasti reikalavimų esmę ir pritaikyti juos savo veiklos kontekste.

7. Perėjimo prie naujos redakcijos auditas

Perėjimas prie LST EN ISO 14001:2026 gali būti vertinamas atliekant standarto reikalavimų pokyčių auditą. Pagal Sertikos vadybos sistemų sertifikavimo nuostatų skyrių „Standarto (-ų) reikalavimų pokyčių auditas“, toks auditas gali būti atliekamas pakartotinio sertifikavimo audito metu, priežiūros audito metu arba kaip neplaninis auditas.

Vertinimo metu gali būti analizuojami atnaujinti vadybos sistemos dokumentai ir, kai taikoma, atliekamas įvertinimas vietoje. Nustačius, kad organizacija tinkamai įgyvendino naujos standarto redakcijos reikalavimus, sertifikato galiojimas gali būti pratęsiamas naujos standarto redakcijos atitikčiai, nekeičiant jau išduoto sertifikato galiojimo termino.

Organizacijoms rekomenduojame pereinamąjį laikotarpį išnaudoti kryptingai. Tai tinkamas metas įvertinti esamos aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį naujiems reikalavimams, peržiūrėti aplinkosaugos aspektus, rizikas ir galimybes, sustiprinti aplinkosaugos tikslų ryšį su organizacijos strategija bei pasirengti perėjimo auditui pagal pasirinktą sertifikavimo ciklo etapą.